Vyrų ir moterų poreikiai šeimoje
Moterys nori kalbėtis, vyrai – mylėtis
Tuokdamiesi nei žmona, nei vyras nežino, kad slapta ar net visai nesąmoningai tikimasi, jog dviese jie sugebės patenkinti daugiau savo poreikių. Tačiau jie nežino ir dar kai ko: vyro ir moters poreikiai skiriasi. Štai kodėl taip dailiai sutarę iki vedybų, vėliau jie ima pyktis, pyktis, pyktis. Ir kas trečia pora Lietuvoje išsiskiria.
Psichologas Algimantas SMAILYS apie poreikių svarbą kalbėjo labai rimtai. O mes tik linksmai užrašėme. Kad perskaitytų ne tik žmonos, bet ir neskaitantys jų vyrai.
Dešimt poreikių vienoje šeimoje
Poreikių būnant dviese, vėliau trise, keturiese ir t.t. yra daug, tačiau psichologai atkreipia dėmesį į dešimt pagrindinių.
- Saugumo poreikis. Visi sunkiais momentais nori užuojautos, švelnumo, palaikančių žodelių (visiems pasitaiko pinigus pamesti) vietoj priekaištų (ach, tu netikėli!), ir jaustis saugiai lyg kūdikiui glėbyje.
2 Pripažinimo poreikis. Ir jaunavedžiams, ir Auksines vestuves atšventusiems labai smagu girdėti vienas kito pagyrimus už nuveiktus darbus ar pastangas kažką keisti. Džiaugtis kartu nepakartojama ir to visi trokšta.
- Bendravimo poreikis. Ir jis, ir ji tikisi, kad šeima bus ta vieta, kur visada būsi išklausytas, išgirstas, suprastas. Čia vertėtų prisiminti ir dar vieną praktiniais tyrimais pagrįstą psichologų išvadą – sutuoktiniai vienas su kitu turi bendrauti mažiausiai 15 valandų per savaitę, kad šeima būtų stabili. Tai yra bendrauti dviese – be televizoriaus, draugų ir pan. Paskaičiuokite, kiek trūksta iki šio skaičiaus ir žinosite, kada gyventi kartu bus nebemiela.
- Seksualinio bendravimo poreikis. Pagaliau! Tikimasi gero, malonaus, vienas kitą tenkinančio seksualinio bendravimo kada tik nori ir kur nori. Jokių baimių, jokio slapstymosi! Laaaaisvė!
- Laisvalaikio praleidimo būdų toleravimas. Kiekvienas iš sutuoktinių norėtų, jog antrasis prisijungtų prie jo siūlomų laisvalaikio pomėgių ar bent jau nedarytų iš to problemų ir nedraustų kitam. Kartu žvejojam, kartu mezgam? Ne! Kartu sėdim. Vienas žvejoja, kitas mezga. Dar galima kalbėtis, kad išeitų 15 valandų “gryno” bendravimo(žr.3 poreikį).
- Pasitikėjimo poreikis. Jokių paslapčių, jokių nutylėjimų. Kuždėtis galima tik dviese, o ne vienas kitam už nugaros. „Kužduliai su svetimais namus gadina“. Dar visi nori, kad antroji pusė visuomet vykdytų pažadus ir suprastų kito poelgius. Ajajai. Ar ne per daug?
- Rūpinimosi šeima poreikis. Tai jau tikrai. Tų keturių kerčių ant savo pečių niekas nenori. Kam tuomet tuoktis, jei ne kertėm po dvi pasidalinti. Šeimos problemos, vaikų auklėjimas, tikisi žmona ir vyras, rūpės abiem po lygiai. Ir jokios prievartos!
- Patrauklumo poreikis. Neverta ir kalbėti. Visi nori prieš akis net akimirkai dailesnių vaizdelių. O čia gi visam gyvenimui.
- Finansinio stabilumo poreikis. Mesti į taupyklę dviese, tai ne vienam. Galima mesti ir pakaitomis, svarbu, kad “nupenėti” molinę kiaulaitę norėtų abu vienodai ir be smulkaus skaičiavimosi: mano tiek, o va, tavo tai tik tiek. Brrrr…
- Sutvarkytos buities poreikis. Vyras tikisi, kad namai bus taip sutvarkyti kaip pas mamą. Galima ir geriau, bet tik ne blogiau. Moteris mano, jog vyras turi mokėti visus tuos darbus, kuriuos mokėjo ir darė jos tėvas. O tėvas mokėjo viską.
Kas svarbiausia moterims?
- Saugumo poreikis. Tam jos ir teka. Už vyro kaip už mūro. Kurioje srityje kiekvienai to saugumo reikia daugiausiai – individualu. Bet reikia ir viskas.(Ir jei gimus pirmam kūdikiui vyras išvyksta į ilgalaikę komandiruotę, moteris pasijaučia labai nesaugiai) ir paramos gali ieškoti pas savo mamą (priverstinis posūkis „į šalį“).
- Bendravimo poreikis. Jei vyras išklausytų savo moterį apie nubėgusią kojinių akį ir dėl to sugedusią jos nuotaiką, ji nelėktų pas kaimynę gerti kavos du kartus per dieną. “Ir apie ką jūs kalbatės?” “Papasakočiau ir tau, mielasis, bet tu negirdi!”
- Pasitikėjimo poreikis. Ji nori žinoti ir pasakoti visas paslaptis. Nuo sąskaitos sumos restorane iki tikrosios priežasties, kodėl užtruko darbe. Juk jame tikrai galima švęsti kolegės gimtadienį iki paryčių. Ir kam tie svaičiojimai apie ketvirčio balansą.
- Finansinio stabilumo poreikis. Nuo pirmykštės bendruomeninės santvarkos mažai pasistūmėta. Atsiprašome feminisčių ir karjerisčių, bet pinigus uždirbantis vyras jokiems įsitikinimams – ne kliūtis.
- Rūpinimosi šeima poreikis. Nuostabu, kai tėtis žino, kur vaikų darželis ir yra buvęs tėvų susirinkime. Dar nuostabiau, kai jis buities tvarkymą suvokia kaip būtinybę, o ne moteriškus kaprizus.
Kas svarbiausia vyrams?
- Seksualinio bendravimo poreikis. Tuokdamiesi jie net neįtaria, kad žmonoms skauda galvas dažniau nei merginoms, o štai pastoti jos bijo beveik taip pat kaip iki antspaudo pase (ir kai žmona pradeda panašiais pretekstais vengti šio bendravimo, vyras pasijunta apgautas ne juokais).
- Pripažinimo poreikis. Vyrams reikia pagyrimų. “Ačiū už įkaltą vinį ar ačiū už audinės kailinius”, beveik vienodai glosto jų savimeilę. Šito žodelio su visai kitais susižavėjimo įrodymais jie visuomet laukia. O jei rimčiau, tai ne pagyrimų ir padėkų nori, o žinoti, kad tai, ką jis daro, tikrai tinka antrai pusei.
- Laisvalaikio praleidimo būdų toleravimas. Tai svarbu! Vyrai nori žvejoti, žaisti futbolą ir eiti į pirtį vyrų kompanijoje. Dar daugiau – jie nori, kad žmonos džiaugtųsi visais šiais jų žygiais! Na, džiaugtis gal nebūtina, bet visai būtų malonu, jei žmonai patiktų kai kur vykti kartu su juo.
- Patrauklumo poreikis. Net jei vyras nieko nesako, tai susivėlusi ir su chalatu visą dieną, jūs sau balų neprisidedate. Tuštybė? Nepainiokite šio žodžio ten, kur nereikia.
- Sutvarkytos buities poreikis. Jaukūs namai prakvipę pyragais ir lyginamais skalbiniais net 21 – ojo amžiaus pradžioje vyrų akimis neprarado žavesio. Pabandykite.
Ir ką daryti, kai svarbiausieji poreikiai pirmai ir antrai pusei tokie skirtingi? Tiesiog, prisiminti šiuos penketukus. Nesmagu sakyti, bet… kas pažįsta priešą, laimi karą. Kai priešai gerai pažįsta vienas kitą, jie tampa partneriais ir viskas baigiasi paliaubomis. Galvokite, taikykitės, derinkitės ir ilgai būkite kartu! Tai – svarbiausia.
Pokalbį su Psichologijos paslaugų centro psichologu užrašė žurnalistė
Rasa Žemaitienė