Kaip pagrįstai ir atsakingai pasirinkti profesiją?
Primestas sprendimas – blogas pats savaime
Rinktis profesinę veiklą žmonės pradeda gana anksti. Kartais dar negimę, jau būna paskirti šeimos verslui, giminės tradicijai arba neišsipildžiusioms tėvų svajonėms realizuoti. Nemanau, kad tai yra geras variantas. Kada jūsų likimą bando nulemti tokie dalykai, blogai yra dėl kelių priežasčių. Viena, tai atimama iš jūsų teisė pačiam spręsti pagrindinius savo gyvenimo klausimus. Antra, primestas sprendimas gali visiškai neatitikti jūsų įgimtų ir įgytų savybių bei interesų. Toks sprendimas beveik garantuotai įstumtų į kampą ir laimės gyvenime patirtumėte mažai, nes gyventumėte ne savo gyvenimą. Gal ir įgytumėte statusą, padidintumėte turtus, bet nesijaustumėte pakankamai gyvas. Jums neteiktų džiaugsmo veikla, jei ji neatitinka jūsų polinkių ir gebėjimų, joje patirtumėte daugiau streso ir nusivylimo, nes užsiimtumėte ne tuo, kam esate gabus ir kas jums patrauklu. Darbe žmonės praleidžia geriausius savo sąmoningo gyvenimo metus ir šviesiausią paros laiką. Ir nuo to, kaip gerai tą laiką praleisite, priklausys jūsų laimės ir pilnatvės jausmas. Todėl geriausia, kai jūs pats pasirinksite tai, kuo užsiimsite geriausiu savo gyvenimo laiku.
Pasitarti su kuo nors yra būtina
Aišku, renkantis profesiją jaunam žmogui pasitarti su kuo nors yra būtina. Svarbu yra tėvų domėjimasis tuo, kaip jų jūs renkatės profesiją, jų pagalba bei dalinimasis savo patirtimi bei žiniomis. Tik tėvams dažnai būna sunku susilaikyti nuo spaudimo, todėl kai kurie visai nusišalina nuo savo vaiko sprendimo dėl profesijos. Tai irgi būtų klaida. Todėl, kai tėvai jūsų klausinėja: ką galvojate apie būsimą profesiją, kuo remdamasis priimate sprendimus, dalinkitės savo mintimis. Pasakokite, ką renkasi jūsų draugai ir kodėl būtent tai renkasi. Tikėkite, kad tėvai klausysis jūsų samprotavimų, nekritikuodami, o susidomėję, kaip jūs priėjote prie savo išvadų, kokia informacija remiatės ir pan. Geri sprendimai yra pasiekiami ne pamokymų, o dialogo būdu. Dialogo, kurio metu ir viena, ir kita pusė klausosi, ką sako pašnekovas. Gerai, kai jūs esate laisvi nuo tėvų lūkesčių, bet kartu žinote, ką jie yra supratę apie gyvenimą. Be to, pats geriausias dalykas, ką tėvai gali padaryti dėl savo vaikų, tai sudaryti sąlygas jiems išbandyti kuo daugiau įvairių veiklų papildomuose užsiėmimuose. Taip pat toleruoti jų pomėgius, kurie tuose bandymuose išryškėja. Galite tai tėvams kartas nuo karto priminti.
Pasiteisina pagrįstai ir atsakingai apskaičiuota rizika
Profesijos rinkimasis yra įdomus ir gali būti žavintis procesas, nes žmogus pats gali spręsti, imtis asmeninės rizikos realizuoti savo idėją tapti kokios nors srities specialistu. Pats rizikos momentas savaime yra visiems jaudinantis, o kai kuriems žmonėms patrauklus. Čia norisi paminėti poeto žodžius: jei nerizikavai – gyvenimas neįskaitytas. Bėda tik ta, kad ne visa rizika pasiteisina. Akla rizika nepasiteisina beveik niekada. Pasiteisina tokia rizika, kuri yra apskaičiuota, pagrįsta pasirengimu. Tada rizikingas būna tik nedidelis šuolis, kurio metu jūs ryžtatės realizuoti gerai apgalvotą idėją, tuo pačiu atsisakydamas kitų galimybių.
Taigi, kaip tą riziką apskaičiuoti, ką tirti, ką žinoti ir kaip pagrįstai ir atsakingai apsispręsti dėl savo profesinės ateities?
Alternatyvas pradėjote svarstyti jau seniai
Tikriausiai prisimenate pirmuosius svarstymus apie būsimą profesiją. Jie prasidėjo maždaug 6 metų amžiuje, kai dėdės ir tetos pradėjo klausinėti: “tai kuo gi būsi užaugęs?”. Jei klausia, tai tenka kažką atsakyti. Atsakymuose vaikai dažniausiai pamini populiarius herojus, tuo metu prestižą turinčias profesijas, jo aplinkoje gerbiamus darbus, kuriuos papildo savo vaizduote. Tačiau tie vaikų atsakymai nebūna atsitiktiniai. Vis tik vienas vaikas renkasi būti policininku, kitas – artistu, kiti statybininkais, lenktynininkais, dainininkais ir t.t. Ir tie skirtingi pasirinkimai būna paremti individualiomis savybėmis, individualia patirtimi ir jau pradedančiais skleistis gebėjimais bei polinkiais vienokio ar kitokio pobūdžio veiklai.
Svarbu atsižvelgti į polinkius
Tad, svarbūs yra polinkiai. Vieni žmonės nuo mažens linkę dirbti su daiktais, įrankiais, ardo žaislus, gamina naujus, konstruoja, stato būstus, verda košes ir t.t. (polinkis praktinėms – techninėms profesijoms). Kiti domisi augalais, juos sodina, laisto, stebi arba gyvūnais, juos globoja, prižiūri, rūpinasi (polinkis su gamta susijusioms profesijoms). Dar kiti žaidžia vaidmenų žaidimus, eina vieni pas kitus į svečius, gydo, perka, parduoda, organizuoja ir pan. (polinkis su bendravimu, organizavimu susijusioms profesijoms). Kiti greitai išmoksta skaityti, dėlioja smulkius žaisliukus iš vienos krūvelės į kitą, juos skaičiuoja, lygina tarpusavyje, braižo schemas (polinkis su ženklų sistemomis ir informacija susijusioms profesijoms). Dalis vaikų šoka, vaidina, fantastiškai mėgdžioja suaugusius, piešia, muša būgną ar su malonumu dainuoja (polinkis su menu susijusioms profesijoms). Jau iš šių vaikui mėgstamų žaidimų galima spėti, kuriems dalykams jau vaikystėje gana aiškiai pasireiškia polinkiai.
Pažinti profesijas, joms būdingas veiklas – būtina
Bet tam, kad pagal savo polinkius pasirinkti profesiją, reikia pažinti ne tik savo polinkius, bet ir tas profesijas, joms būdingas veiklas. Kai paklausiame vyresnių klasių mokinių apie tai, kiek profesijų pažįsta ir galėtų apibūdinti darbą pagal tas profesijas, tai vidutiniškai pamini 5- 7. O pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių Lietuvoje yra užregistruota 405 pogrupiai profesijų, į kuriuos įeina apie 6400 specialybių. Kadangi jų yra labai daug ir įvairių, tai tam, kad pakankamai aprėptumėte visą profesijų įvairovę, reikalinga pagalba. Kad pasirinkimas būtų geras, reikia žinoti visumą, iš ko galite rinktis. Turėtumėte žinoti visas profesijų grupes, maždaug su kokia veikla ir kokiais darbo objektais bei priemonėmis kiekviena grupė susijusi, kad suvokti, kuri iš šių grupių jus labiau domina. Tada jau smulkiau ir konkrečiau verta pasidomėti tos grupės profesijomis galvojant apie darbo turinį, kokių savybių tos profesijos iš žmogaus reikalauja, kokia darbo aplinka, koka profesijos prasmė. Ir ar jums tokia prasmė yra asmeniškai vertinga ir įdomi. Be abejo, galimybės tas profesijas išbandyti bent kiek praktiškai yra ir objektyviai ir subjektyviai ribotos. Todėl dažniausiai tenka pasitenkinti profesijų aprašymais. Šiuos aprašymus galite rasti “Profesijos vadove”, kuris yra patalpintas internete www.euroguidance.lt/profesijosvadovas.
Profesija padės tenkinti jūsų poreikius
Profesijos pasirinkime svarbus momentas yra tada, kai jūs pradedate suvokti, kaip profesija padės tenkinti jūsų poreikius. O poreikiai labai įvairūs. Vieniems svarbiausia yra saugumas (rinksis profesijas, kurios garantuoja pastovias pajamas, dirbant nereikalauja rizikuoti niekuo). Kitiems svarbus poreikis bendrauti (rinksis profesijas, kur reikia dirbant užmegzti ryšius su žmonėmis, jais rūpintis). Kam svarbu pripažinimas, rinksis prestižines profesijas, pagal kurias dirbdami jausis gerbiami, galės reikštis viešumoje ir pan. Kitiems svarbu teisingumas, gilus visuomenėje vykstančių reiškinių supratimas, žmonių sveikata ar gilinimasis į gamtos, technikos, atomų ir energijos paslaptis. Dar kitiems svarbu, kad darbas būtų prasmingas, naudingas žmonėms. Svarbu, kad jūs suprastumėte, koks poreikis arba vertybė veda jus į atitinkamą profesinę veiklą. Tada galima atsakingiau pasirinkti, nes visuomenės poreikiai keičiasi, profesijų prestižai taip pat. O darbo pobūdis, pats veiklos turinys ir jo objektas kinta mažai. Todėl svarbu kaip galima geriau suvokti patį būsimo darbo turinį. Tada bus aiškiau, ar pačioje darbinėje veikloje jūs tenkinsite savo poreikius ir kokius (būti savarankišku, bendrauti, realizuoti savo gebėjimus, tenkinti pažinimo poreikį, būti reikalingu ir pan.).
Gerai pažinkite save, savo gebėjimus
Taigi, svarbu yra suvokti ar numatoma pasirinkti veikla tenkins jums aktualius poreikius. O tam reikia savyje tuos poreikius pažinti ir sugebėti įvardinti. Jei jūs pakankamai gerai pažįstate save, galite įvardinti savo charakterio savybes, jums būdingus interesus, polinkius, vertybes ir įsitikinimus, kuriais remiatės kasdieniniame gyvenime, tada jūs aiškiai suvoksite, kokia veikla ir kodėl jums tinka, o kokia visai netiktų. Savo poreikius ir gebėjimus žmonės pažįsta veikloje ir bendraudami bei bendradarbiaudami su kitais. Dar vienas būdas geriau save pažinti yra atlikti psichologinius tyrimus ir jų rezultatus aptarti su psichologu. Tai galite atlikti atvykę į psichologijos paslaugų centrą ar kitą konsultavimo įstaigą.
Renkantis profesiją, taip pat svarbu įvertinti savo gebėjimus. Skirtingos profesijos ir jų grupės reikalauja skirtingų gebėjimų. Žmonės savo gebėjimais taip pat labai skiriasi. Jaunam žmogui vienos sritys sekasi su nedidelėmis pastangomis (talentas). Kitose – norint pasiekti rezultato, tenka pasistengti daugiau (vidutiniai gebėjimai), o dar kitose, kuo daugiau stengiesi, tuo blogiau gaunasi. Aišku, jums geriau rinktis tokią veiklą, kurioje galės pasireikšti tie jūsų gebėjimai, kurie yra aukščiausi iš jūsų turimų gebėjimų.
Tada veikla seksis, ir jūs galės tapti tos srities meistru. Jei nepavyksta pasirinkti pagal aukščiausius iš savo turimų gebėjimų, tai verta rinktis tokią veiklą, kuriai turite ne mažesnius už vidutinius tai veiklai ar profesijai reikalingus gebėjimus. Vidutiniai gebėjimai yra tada, kai pasiektas rezultatas atitinka įdėtų pastangų kiekį. Be to, gebėjimus galima lavinti, ypač jei veikla patinka ir yra įdomi. Tada negaila laiko, žmogus mažiau pavargsta, geriau sukaupia dėmesį, greičiau supranta ir geriau įsimena. Kitas klausimas, kaip teisingai įvertinti savo gebėjimus. Aišku, jie geriausiai atsiskleidžia veikloje. Todėl labai gerai, kai naudojatės kiekviena proga padirbėti įvairiose srityse, dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, sportiniuose ir kitokiuose būreliuose ir t.t. gebėjimus taip pat gali padėti atskleisti psichologiniai tyrimai, kurių rezultatai objektyviai ir sistemingai aprašyti papildytų tikslesnį jūsų savęs pažinimą.
Atsižvelgus į visus šiuos dalykus, jūsų pasirinkimas bus pagrįstas ir rizika, siekiant pasirinktos, profesijos pasiteisins.
Psichologijos paslaugų centro psichologas
Algimantas Smailys