Geros komandos požymiai
Gera komanda pasižymi aukštu pasisekimo laipsniu, t.y. ji dažniausiai pasiekia tai, ką užsibrėžia.
Gera komanda kelia sau aiškius, lenktyniauti kviečiančius tikslus. Visi komandos nariai dalyvauja juos nustatant bei prisiima už juos atsakomybę.
Gera komanda turi vadovą (tai ne visada turi būti tas pats asmuo), kuris derina savo vadovavimo stilių (nuo dalyvio iki autokrato) prie aplinkybių.
Gerą komandą sudaro žmonės, kurie įvairiais būdais prisideda prie atliekamo darbo; taip pasiekiama geriausių rezultatų. Komanda nuveikia daugiau, negu atskiri jos nariai.
Gera komanda veikia taip, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp užduoties („ką“) bei vykdymo proceso („kaip“).
Geroje komandoje sukuriama paramos atmosfera, kur žmonės turi gerą galimybę pasakyti, ką jie iš tiesų mano, brandinti vienas kito idėjas ir imtis atsakomybės už susitartą veiksmų eigą, net jeigu buvo skirtingų nuomonių.
Gera komanda mokosi iš patirties, tiek iš pasiekimų, tiek iš nesėkmių, apžvelgdama savo darbo procesus ir taip nuolatos juos tobulindama.
Gera komanda ne tik sunkiai dirba, bet ir žaidžia, t.y. jos nariai ne tik siekia aukštų tikslų, bet ir patiria malonumą tai darydami.
Kada komandinis darbas yra svarbus?
Nesunku pripažinti, kad komandos yra geras reiškinys. Tačiau patirtis rodo, kad jos tampa svarbios tik tam tikrose situacijose.
Paprasčiausias būdas nuspręsti, ar pakaks atsitiktinių žmonių grupės, ar reikalinga tikra, efektyviai veikianti komanda, tai pažvelgti į užduoties, kurią reikia atlikti, esmę.
Jeigu užduotis nekelia abejonių, nėra būtinybės skirstytis vaidmenis. Tuomet pakanka paprastos grupės. Jei tik abejonių dėl užduoties padaugėja, atsiranda poreikis dalytis darbą. Tada komandos būtinumas išauga. Sakykime, duodama griežtai apibrėžta užduotis, ir grupė jau turi patirties, atliekant tokias užduotis. Galima tikėtis, kad jai pasiseks, net dirbant formaliosios pakopos lygiu. Tačiau jei grupei yra pateikiama dviprasmiška užduotis su neaiškiais rezultatais ir jeigu grupė neturi patirties, kuria galėtų pasiremti, jai nepasiseks, nebent dirbtų kaip komanda efektyviojoje pakopoje.
Viena aišku: kuo tiksliau apibrėžta užduotis, tuo mažiau laisvės veikti ir tuo mažesnis iššūkis grupei. Kita vertus, abejonių lydimos užduotys yra gan prieštaringos ir reikalauja didesnio komandos narių bendradarbiavimo.
Tai gana svarbus skirtumas, rodantis, kad aukštas komandos darbo lygis, nors ir labai pageidautinas, nėra labai svarbus kiekvieno įprastinio darbo atlikimui. Komandos darbas yra gyvybiškai svarbus sunkesnei, konkurencinei veiklai, kuri, nors ir rečiau pasitaiko, bet gali būti lemiama.
Komandos pakopos
1 pakopa: Chaotiškoji pakopa.
Atsitiktinai suburtų žmonių grupė, kuriems duodama užduotis, paprastai nepakankamai įvertina, kaip sudėtinga pasiekti grupės rišlumą. Tai ypač aktualu, kai grupės pradeda nuo pradžių, be apibrėžto vaidmens ir ankstesnės darbo kartu patirties.
Chaotiškoje pakopoje grupė stengiasi įveikti nežinomybę ir abejones, strimgalviais puola prie jai skirtos užduoties, nekreipdama dėmesio į užduoties atlikimo procesą. Chaotiškoje pakopoje ryškiausi šie darbo grupės bruožai:
• Neskiriama laiko aiškių tikslų, kuriems visi pritartų, nustatymui. Grupės nariai mano, kad jie visi žino, kokie yra tikslai.
• Skiriama nepakankamai laiko užduoties atlikimo eigos planavimui.
• Jeigu grupė turi vadovą, niekas nesiima svarstyti jo vaidmens, ir gali būti, kad jis mėgins panaudoti savo valdžią prieš jam nepritariančius žmones.
• Idėjos bus išsakytos, bet neišklausytos, neišvystytos ar atmestos todėl, kad visi, stengdamiesi perrėkti kolegas, tik trukdys vieni kitiems.
• Grupės sėkmė bus atsitiktinė. Kartais, nepaisant chaoso, jai pasiseks, kartais – nepavyks. Kad ir kokios būtų pasekmės, yra stipri tendencija racionaliai nušviesti rezultatus, t.y. žmonės linkę tvirtinti pasiekę tai, ką planavo.
2 pakopa: Formalioji pakopa.
Galų gale grupė ims priešintis chaosui, pasitemps ir taps formalesnė. Tačiau tikėtina, kad tas pasipriešinimas bus per stiprus ir bus įvesti formalūs darbo metodai, nusveriantys svarstyklių lėkštę per daug žemai. Formalioje stadijoje labiausiai pastebimi šie darbo grupės bruožai:
• Tikslų bei planų nustatymas – griežta, laipsniška procedūra. Kaip įprasta, grupė gali turėti ėjimo ratu ir visų nuomonių išsakymo sistemą. Taip pat galima sistema, kai tikslai užrašomi didelėmis raidėmis, kad visi matytų.
• Dažnai akcentuojama stipraus vadovavimo svarba. Formalioje darbo grupėje griežtas vadovavimas reiškia, kad žmonės tikrai laikosi darbo tvarkos, nesiginčija, netrukdo vienas kitam, kalba per pirmininkaujantį, ir t.t. Į griežtą vadovavimą žiūrima kaip į chaotiškosios stadijos problemų sprendimą. Jeigu grupei nepasiseka, vadovas kritikuojamas kaip nepakankamai stiprus.
• Visiems grupės žmonėms skiriami vaidmenys, pavyzdžiui, sekretorius yra žmogus, atsakingas už darbo atlikimą laiku. Taip nustatomos aiškios elgesio taisyklės, kaip, sakykim, kalbėti tik per pirmininkaujantį, vienu metu svarstyti tik vieną idėją, dažnai reziumuoti, remiantis protokolu ir t.t.
• Grupės darbas taptų sėkmingesnis, jeigu laiko apribojimai būtų pakankamai lankstūs ir užtektų laiko formalumams.
3 pakopa: Efektyvioji stadija.
Grupė palaipsniui išauga iš formaliosios pakopos ir leidžia sau laisviau elgtis darbo metu, bet prie chaoso nebegrįžta. Kartais grupė per anksti sukyla prieš formaliosios pakopos griežtumą ir gali pakibti tarp chaotiškosios ir formaliosios pakopų. Kartais darbo grupė užstringa formaliojoje stadijoje, įsitikinusi, kad formalumas ir taisyklės yra vienintelė priemonė prieš chaosą.
Prasiveržimas į efektyviąją pakopą paprastai įvyksta, kai grupė staiga supranta, kad įvairūs formalumai trukdo atlikti konkrečią užduotį. Todėl ji pasirenka tiesiausią kelią ir, tai darydama, pamato, kad gali užduotį įveikti.
Efektyviojoje pakopoje išryškėja šie darbo grupės bruožai:
• Visos tikslų nustatymo, planavimo, terminų laikymosi procedūros aptariamos, atsižvelgiant į užduotį, kurią reikia atlikti, bei situaciją. Todėl procedūros yra lanksčios, o ne griežtos.
• Vadovas mažiau nurodinėja ir daugiau dalyvauja.
• Visi komandos nariai, kad ir koks būtų jų vaidmuo, atsako už komandos sėkmę.
• Komandoje tvyro pasitikėjimo bei bendradarbiavimo atmosfera.
• Komandai labiau sekasi siekti sudėtingų tikslų.
Vienas įdomesnių šio evoliucinio proceso atradimų yra tas, kad komanda patenka į efektyviąją pakopą per formaliąją pakopą. Kaip drugeliui yra būtina vikšro stadija, taip ir formalioji pakopa, pasirodo, yra būtinas žingsnis, pereinant prie efektyviosios pakopos. Įgūdžiai, įgyti griežtai planuojant, skiriasi nuo lankstaus planavimo įgūdžių ne klase, kuriai priklauso, o kokybe.
Taigi, formalioji stadija mokymosi procese yra svarbus žingsnis. Tai tarsi mokymasis vaikščioti prieš išmokstant bėgioti.
Kokių žmonių derinys sąlygoja sėkmingą komandos darbą?
Sėkmingų ir nesėkmingų komandų skirtumų tyrimai rodo, kad labai svarbu suburti žmones, kurių elgesio būdai yra skirtingi. Būtent skirtingų vaidmenų derinimas komandoje yra svarbus jos sėkmingo darbo garantas.
Vaidmenys komandoje yra šie:
Komandos vadovas:
• Komandos narių įtraukimas, skatinant juos komentuoti bei apginti savo idėjas.
• Komandos tikslų aiškinimas.
• Ryžtingas reikalų tvarkymas, keliant klausimus bei nurodant problemas, su kuriomis komandai tenka susidurti bei jas įveikti.
• Komandos narių nuomonių klausymas, pasitikrinant, ar jos teisingai suprastos.
• Pokalbių kreipimas prie sprendimų priėmimo, skatinant komandos narius pasakyti tai, ką jie iš tiesų mano, bei nuoširdus susitarimas dėl darbo eigos.
• Susiklosčius sunkioms aplinkybėms, kai neįmanoma pasiekti susitarimo arba kai spaudžia laikas – vadovavimas iš viršaus, nusprendžiant, ką reikia padaryti.
Todėl geram komandos vadovui rūpi tiek užduotis, kurią reikia atlikti („Ką?“), tiek sprendimų priėmimo procesas („Kaip?“). Veiklus komandos vadovas taip pat naudoja įvairius darbo stilius – nuo dalyvavimo iki konsultavimo, kartais pereidamas net prie autokratinių nurodymų – priklausomai nuo situacijos.
Vykdytojas:
Orientuotas į veiklą. Jis nuolat ragina komandą imtis jai skirtos užduoties. Jis dažnai rūpinasi užduotimi („Ką?“), jos atlikimo proceso („Kaip?“) sąskaita. Jis nekantrauja ir yra linkęs veikti be išankstinio apgalvojimo ar alternatyvių darbo metodų svarstymo.
Mąstytojas:
Naudingas tuo, kad pateikia rūpestingai apgalvotas bei įvertina kitų žmonių idėjas. Jis retai daug kalba, dažniausiai tai tyliausias komandos narys. Tačiau, kai šneka, jis pateikia vertingų idėjų – žinoma, jeigu jį kas nors išklauso.
Globėjas:
Orientuotas į žmones. Jis neabejingas žmonių santykiams komandoje ir neblogai sugeba pralinksminti kitus, sumažinti įtampą bei palaikyti bendravimo harmoniją. Globėjas padeda vadovui išlaikyti pusiausvyrą komandoje tarp vykdytojų ir mąstytojų, kuriems svarbiau užduotys, o ne žmonės.
Efektyvioje komandoje visi šie vaidmenys yra derinami taip, kad vieno vaidmens privalumai kompensuotų kito trūkumus. Būtent dėl to skirtingų žmonių derinys greičiau tampa komanda, negu paprastas individų sambūris. Vadovo užduotis yra skatinti bei remti šį vienijimosi procesą.
Funkcijų pasiskirstymas komandoje
Efektyvioje komandoje:
• Funkcijos atitinka iškeltus uždavinius.
• Narių funkcijos yra aiškios ir apibrėžtos.
• Komandos nario prisiimtos funkcijos suderintos su komandos lūkesčiais.
• Funkcijos subalansuotos, ir komandos narys pajėgus patenkinti kolegų lūkesčius.
• Išsiaiškinamos ir šalinamos priežastys, trukdančios gerai atlikti funkcijas.
Reali komanda, dirbdama kartu, planuoja ir įgyvendina pasikeitimus, didinančius jų darbo efektyvumą:
• Pasiskirsto atsakomybę.
• Įvertina darbų atlikimą.
• Sukuria nuolatinį abipusį bendravimą.
• Vykdytojus įtraukia į sprendimų priėmimą.
Sėkmingam funkcijų atlikimui būtina gauti informaciją:
• Pakankamą.
• Savalaikę.
• Tikslią.
Komandos veiklos efektyvumą, priimant sprendimą, įtakoja:
• susitarimas dėl sprendimo priėmimo procedūros;
• vadovavimas;
• komandos narių bendradarbiavimas;
• informacija;
• sprendimo paaiškinimas visiems komandos nariams;
• sprendimo patikrinimas.
Efektyvioje komandoje:
• Žemas pasipriešinimas sprendimams.
• Aukšta motyvacija.
• Atviras informacijos tekėjimas.
• Patikimesnis įsipareigojimas ir atlikimas.
• Mažai reikalinga kontrolė.
• Aukštas sprendimų įgyvendinimo lygis.
Efektyvi komanda turi aiškias, aptartas ir visiems jos nariams priimtinas bendradarbiavimo normas.